- siūbėti
- siūbė́ti, -ė́ja (siū̃ba), -ė́jo KŽ 1. LTR(Kpč) žr. siūbuoti 1: Žalio sodelio šakelės siūbė́jo LB274. Oi aš pamačiau savo mergelę kaip nendrelę siūbančią LTR(Rdm). Jaunąją [mergelę] kas šaukia ten kur už girių siūbančiųjų, už kalnų aukštųjų V.Krėv. Jojau per girią, … per aukštą šilelį, per siūbančiąjį KrvD132. 2. žr. siūbuoti 3: Už marių … siūbančiųjų … brolelis žabojo žirgelį TŽI209.
Dictionary of the Lithuanian Language.